2020.01.03
Daugelis mūsų kasdienį gyvenimą esame įpratę gyventi tarsi „autopilotu“, nesąmoningai pasinerdami į jo tėkmę. Arba darydami viena, galvojame apie kita ir nejaučiame, kas su mumis vyksta čia ir dabar. Pakeitę santykį su kasdiene tikrove, išgirsdami, ką praneša kūnas, galime gerokai praplėsti šios realybės ribas. Kaip tai padaryti? Pataria Artūras Pangonis, hipnoterapeutas, intuityvaus gydymo metodo kūrėjas.
Išbandykite žodžių meditaciją. Patogiai atsisėskite tiesia nugara. Kurį laiką pabūkite susitelkę į kvėpavimą, nuraminkite protą. Kai pajusite ramybę, pradėkite lėtai ir aiškiai mintyse arba garsiai tarti žodžius: teigiamus ir neigiamus. Pavyzdžiui, „Aš sveikas “ ir „Aš sergu“ arba „Aš stiprus“, „Aš silpnas“ ir pan. Atidžiai įsijauskite į tuos žodžius, kokias reakcijas jie sukeliai jūsų kūne? Pajuskite jų vibracijas, kaip veikia kiekvienas iš jų, ar yra skirtumas tarp teigiamų ir neigiamų? Šios meditacijos tikslas: pajusti žodžio jėgą. Kiekvienas žodis, kiekviena žodžiais galvoje garsinama mintis turi tam tikrą energinį krūvį ir veikia mūsų būseną, sveikatą ir apskritai viso gyvenimo kokybę. Taigi labai svarbu sąmoningai suvokti, ką sau sakome. Per praktikas daugybė žmonių, realiai pajutę neigiamų žodžių poveikį net nusipurto. Jei praktikuojamės periodiškai, ilgainiui negatyvių žodžių net nesinori sakyti – nei sau, nei kitiems.
Susitelkite į kvėpavimą. Kvėpavimas kūną daro gyvą, padeda nuraminti protą, galvoje kunkuliuojančias mintis, sugrįžti į save. Joga gali pasiūlyti daugybę puikių kvėpavimo pratimų. Išbadykite įvairius, atraskite, kurie tinka geriausiai. Nebūtina kvėpavimo pratimų praktikuoti daug. Užtenka tam skirti kelias minutes kelis kartus per dieną. Kai susitelkiame į kvėpavimą, nurimstame, atsitraukiame nuo išorinio chaoso ir sąmoningai pajuntame savo esybę. Jei sunku susitelkti vien į kvėpavimą, galite skaičiuoti įkvėpimus ir iškvėpimus. Skaičiavimas užima ir nuramina protą.
Sugrįžkite į save. Šiame laikmentyje be galo daug chaoso ir skubos, kurie užvaldyti visą mūsų dėmesį. Taip įsitraukiame į šias gyvenimo lenktynes, kad nebematome, nejaučiame, kas realiai vyksta aplink mus ir mumyse. Dėl to rekomenduoju išmokti praktikuoti sąmoningą buvimą. Kad ir kaip skubėtumėte, karts nuo karto per dieną raskite laiko akimirką stabtelėti, atsiriboti nuo visko ir visu samoningumu grįžti į save, pajusti, kas čia ir dabar vyksta su jūsų kūnu. Visa esybe pajuskite, kaip kvėpuojate (kiekvieną įkvėpimą ir iškvėpimą), kaip dabar jaučiasi kūnas, gal kažkur įsitempęs, gal suglebęs? Gal norisi pasirąžyti, nusižiovauti, pasivaikščioti? Kokia būsena jumyse vyrauja: teigiama ar neigiama. Jei neigiama, kodėl? Taip pat pajuskite aplinką, ar joje jaučiatės konfortiškai? Susitelkimas į iš pimo žvilgsnio, regis, tokius nereikšmingus dalykus, iš tiesų gali stipriai keisti gyvenimo kokybę.
Visą strapsnį skaitykite žurnale JOGA IR AJURVEDA (2019 NR. 4)
2020.03.05
Paradigmos yra tarytum nesąmoningų įsitikinimų sistemos, būdingos tam tikroms kultūroms, visuomenėms ir net šalims. Mes jomis gyvename ir kvėpuojame, pagal jas mąstome ir veikiame, jos tampa mūsų gyvenimo dalimi. Jas priimame iki galo neįsigilinę, ar tai tikra ir kodėl būtent taip yra. Paradigmų tikrumu niekada nesuabejojama, nes niekas apie jas nesusimąsto. Tai lyg nuolatinis rožinių akinių dėvėjimas, kai viską matome per rausvus stiklus. Tokioje tikrovėje mes ir gyvename, manydami, kad viskas pasaulyje yra tik rausva. Apie tuos akinius mums nekyla klausimų, net nežinome, kad jie yra, kol neatsitrenkiame į sieną ir akiniai nesubyra. Tada pasaulis staiga atsiveria visiškai kitokiomis spalvomis.
Asmeninė patirtis… Paradigma apie sveikatą ir gyvybę Neseniai buvau ligoninėje aplankyti vieno berniuko su smegenų augliu. Jis jau po operacijų ir chemoterapijų…. aš nepeikiu šito…ir nuoširdžiai linkiu tikėti tuo ką darote…. tikėjimas kuria stebuklus. Ir tiesiog žinau, kad kiekvienas stengėmės atlikti viskas, kas geriausia…tik dažnai mus trūksta žinių ir tikėjimo… Šis susitikimas kažką giliai manyje palietė. Privertė susimąstyti. Regis, jauti viską, kas ten vyksta, bet supranti, kad negali pakreipti taip, kaip nori. Todėl viduje viską priimi. Tiesiog žinai, kad viskam sava vieta ir savas laikas. Ir viskas turi priežastį. Kas vyksta šią akimirką, tai tik pasekmė ir su ja kovoti nereikia….Kilo stiprus noras pasidalinti šia informacija. Galbūt kažką palies šie žodžiai, kažkas sustos, išgirs… Dar prieš kelis mėnesius kalbėjausi su viena televizijos laidų atstove (mes kartais pasikalbame apie alternatyvius gydymo metodus). Tą kartą ji manęs paklausė, ką ekstremaliausio žmonės atlieka, kad būtų sveiki. Man akimirksniu gimė atsakymas: tai chemoterapija. Ir nebuvo jokių abejonių. Jai pasiryžęs žmogus gauna chemikalų dozę ir lapą, kuriame juodu ant balto parašyta, kad gali numirti, kad prisiima visą atsakomybę už tai ir kad kaltų nebus….Paradigma… Nuleidę galvas žmonės žengia tą mirtiną žingsnį neįsigilinę, ar tai tikrai tiesa ir kodėl taip turi būti….ir jeigu mes numirsime, tai tiesiog taip parašyta, kaltų nėra…. čia vėžys…. Tačiau pašnekovė manęs neišgirdo ir nesuprato. Klausė dar kartą, sakė, kad nori ne to, bet kažko netradicinio, alternatyvaus, kažko egzotiško… Visi alternatyvios medicinos atstovai, kurie dirbate su žmonėmis, su jų sveikata, tikriausiai galite įsivaizduoti: ateina pas jus žmogus ir duodate jam pasirašyti, kad yra tokia tikimybė, jog po jūsų gydymo jis numirs….Vauuu…. Kaip manote, ar atsirastų žmonių, kurie norėtų pas jus gydytis, ar jūsų pagalbos? Nesvarbu, kuo gydysite: žolelėmis, badavimais, energija ar haliucinacijas sukeliančiais augalais. Net nesugalvoju, kas dar gali būti ekstremalesnio… Štai čia yra viena tų protu nesuvokiamų paradigmų…. Žmogus pasirenka chemoterapiją, nors visas pažangus mokslas (mikrobiologija, epigenetika, kvantinė fizika ir kt.) kalba apie enegiją, atomus, elektronus, apie minties galią. Pagaliau yra Placebo efektas, kai pasveikstama vien nuo tikėjimo. Yra tūkstančiai liudijimų apie vadinamuosius stebuklingus išgijimus, šimtai knygų apie kūno savigydą, minties galią, pomirtinį gyvenimą. Ir tai rašo žymiausi pasaulio mokslininkai, gydytojai, kurie jau žengė žingsnį tuo stebuklingu keliu, kuriame viskas yra įmanoma. Ir ko mums dar reikia, kad būtų įrodyta, jog tai tiesa?…
Rašau iš asmeninės patirties. Jos turiu nemažai. Tai tapo mano žinojimu, kad būtent taip ir yra… Prieš eilę metų pradėjau nuo savęs – turėjau keletą ligų, mediciniškai vadinamų paveldimomis ir nepagydomis. Bent jau taip tvirtino tradicinė medicina. Turbūt jau tada giliai viduje žinojau, kad tai netiesa. Todėl pasirinkau savo kelią be jokių abejonių. Dabar galiu pasakyti visiškai tvirtai: sveikatą ir gyvybę tikrai lemia tai, ką valgome, kokius vaistus geriame, kaip atrodome, ką veikiame. Mūsų kūnai unikalūs visatos kūriniai. Jie nėra vien materija. Tai ir energijos sankaupa, kuri juda pagal tam tikrą tvarką. Tobulą tvarką. Joje ir slypi pati gyvybė. Mes kilę iš stebuklo. Kitaip nepavadinsi. Iš lašo skystos substancijos, kuri formuoja materiją ir auga, keičiasi tampa gyva, protinga. Technologijos tokio stebuklo sukurti negali, kad ir kokios išmanios ir galingos būtų. Jose nėra pagrindinio komponento – gyvybės stebuklo. Užtat mes turime sąmonę, laisvą valią ir potencialą pasveikti – nuo bet ko (aišku, kartais būna ir išimčių) vien tik savo minčių, emocijų ir savo veiksmų galia, nesinaudodami jokiomis tabletėmis ar cheminiais preparatais (visos tos tabletės, terapijos – tai tik priemonės sustiprinti tikėjimą). Nors kažkodėl mums tuo sunku patikėti.
Laimė, atsiranda vis daugiau žmonių, kurie jau patikėjo. Ir tai pamažu tampa nauja tiesa. Ši tiesa yra begalo stipri, ji paremta daugelio žmonių patirtimi, jų gyvenimais, moksliniais tyrimais…ir tai pamažu tampa nauja tiesa kur viskas įmanoma ir mes esame kūrėjai…